Tęsiame duotą pažadą padėti suprasti ES skaidraus atlygio direktyvos pokyčių mastą ir pasirengti pokyčiams. Šiandien kalbėsime apie skaidrių atlygio sistemų kūrimą remiantis rinkos duomenimis. Direktyva darbdaviai bus įpareigojami turėti darbo užmokesčio struktūras, užtikrinančias vienodą atlygį už vienodos vertės darbą ir objektyviais kriterijais grįstus atlygio intervalus, bei atlygio skirtumus už tos pačios vertės darbą.
Kodėl rinkos duomenys svarbūs atlygio skaidrumui?
Rinkos duomenimis galime užtikrinti, kad darbuotojams būtų mokamas teisingas atlygis (vienodas už vienodos vertės darbą), lyginant su rinkos standartais. Darbdavio patvirtinimas vieša atlygio struktūra mokėti teisingą atlygį vadovaujantis rinkos standartais ir pareigų verte užtikrins skaidrumą.
Pagrįsti bazinio atlygio intervalus ir visą atlygio paketą tegalima dviem būdais: taip mokama rinkoje arba tiek darbuotojas nori. Darbuotojų norai, kaip ir mūsų asmeniniai norai, atlygio tema neišsemiami, tad lieka vienas pagrindimas – taip moka rinka. ES direktyva reikalaus atlygio dydžių objektyvaus pagrindimo.
Lietuvoje rinkos atlygio tyrimų duomenimi remiasi vos 600 – 700 įmonių. Daliai įmonių rinkos duomenų informacija nereikalinga dėl įmonių mažumo, veiklos unikalumo ir rinkos tyrimo kainos ir vertės santykio. Mažoms įmonėms skaidraus atlygio direktyva nebus taikoma ilgą laiką. Tačiau dažnesnė priežastis, kodėl nesiremiama rinkos duomenimis, yra žinių stoka arba klaidingi įsitikinimai dėl duomenų panaudojimo. Pagilinkime žinias ir išsklaidykime klaidingus įsitikinimus jau dabar!
Mes puikiai žinome kiek rinkoje moka ir be tyrimų
Tiesa, kai kurioms pareigybėms mūsų bręstančioje darbo rinkoje nusistovi rinkos standartai. Pavienių, dažnai tiesiogiai įmonės veiklos sritį įgyvendinančių, pareigybių atlygis tampa aiškus analizuojant darbo skelbimus ir šią informaciją papildant kandidatų pageidavimais. Pavyzdžiui gana aišku kiek uždirba pradedantysis programuotojas, skambučių centro pardavimo vadybininkas ar kasininkas.
Tačiau. Be pareigybių klasifikavimo ir palyginimo su rinka, iš darbo skelbimų ir kandidatų lūkesčių mes niekada nesužinosime kiek vidutiniškai mokama rinkoje už skirtingą kompetenciją, kiek už tokią kompetenciją mokama mažiausiai, kiek daugiausiai. Ir svarbiausia, rinkdami informaciją gabaliukais skirtingoms pareigybėms įmonėje, mes neužtikrinsime nuoseklumo ir teisingumo – vienoms pareigybėms permokėsime, o kitoms mokėsime per mažai. Daugeliui pažįstamas vaizdelis – pagrindinių pareigybių atlygis nustatomas daugmaž išsamiai, tuo tarpu kitų pareigybių, kurių įmonėje daug daugiau, įskaitant vadovaujančių pareigybių, atlygis formuojamas paprotine teise.
Atitiktis ES direktyvai reiškia objektyvų atlygio ribų nustatymą, bet ne sunkiai pagrindžiamą žinojimą kiek paprastai rinkoje mokama.
Mūsų pareigybės unikalios ir rinkos tyrimuose ekvivalentų nerasime
Tiesa, rinkos tyrimuose gerai reprezentuojamos didelės pareigų šeimos – pardavimų, gamybos, rinkodaros, finansų ir mažiau tyrėjų, produkto vystytojų, profesinių paslaugų teikėjų. Kai kurios pareigų šeimos silpniau reprezentuojamos tyrimuose, dėl viešojo sektoriaus menko dalyvavimo juose (pavyzdžiui sveikatos ar švietimo sektoriaus). Visgi viešojo sektoriaus dalyvavimas rinkos tyrimuose aktyvėja pastaraisiais metais.
Visgi. Konkrečios pareigybių šeimos reprezentavimas rinkos tyrime nėra itin reikšmingas objektyviai nustatant šios pareigybės atlygį skaidrioje įmonės atlygio sistemoje. Vidinio teisingumo kriterijus, reiškiantis vienodą atlygį už vienodą kuriamą vertę, leidžia kitų tą pačią vertę kuriančių pareigų pagrindu nustatyti vienodą atlygį pareigoms, kurių duomenų mes neturime rinkos tyrime. Didelė rinkos atlygio tyrimų vertė atkeliauja iš pareigybių klasifikacijos, kuri leidžia nustatyti vienodą atlygį už vienodos vertės darbą.
Mums per brangu
Rinkos tyrimas kainuoja vieno specialisto lygio darbuotojo vieno – dviejų mėnesių atlyginimą. Skandinavijoje rinkos tyrimus atlieka profesinės sąjungos, todėl ten tyrimas tiesiogiai nekainuoja nieko 🙂
Įsigytais rinkos duomenimis įmonės naudojasi vienerius metus.
Tereikia 10-čiai darbininkų mokėti 100 Eur per mažai ir jų metinė kaita jums kainuos iki 30 000 Eur. O jei mokame per mažai komercijos, pardavimų, produktų vystymo darbuotojams? Arba tarkime paaiškėja mokate daugiau nei rinkoje ir nei manote reikia, trečdaliui vidurinės grandies vadovų – 10 vidurinės grandies vadovų metinio atlygio peržiūros įšaldymas sutaupys bent 20 000 Eur.
Suprantant duomenų vertę, o direktyva mums ją padės suprasti greičiau, rinkos tyrimo kaina tampa niekine palyginant su kuriama verte.
Kiti rinkos atlygio tyrimų apribojimai
Duomenų sudėtingumas ir jų aiškinimas – norint teisingai interpretuoti duomenis ir pritaikyti juos konkrečiame organizacijos kontekste, reikia žinių. Dėl pareigybių, atsakomybės ir organizacijos dydžio skirtumų gali būti sunku tiesiogiai duomenis palyginti.
Galimas ir šališkumas, kai duomenis interpretuoja lengvesniu, bet brangesniu būdu išlaikyti ir pritraukti darbuotojus vadybininkai (akcininkams ši dilema nekyla).
Duomenų realiuoju laiku trūkumas – apklausos paprastai pateikia momentinį vaizdą laiku ir gali neužfiksuoti greitų rinkos pokyčių. Būtų idealu, jei SoDra žengtų dar vieną inovatyvų žingsnį ir savo duomenų bazę pasipildytų pareigybių klasifikacija. Tada turėtume interaktyvią sistemą ir momentinį skaidrumą. Direktyva būtų įgyvendinta akimirksniu 🙂
Pabaigai paneigimas (disclaimer): People LAB neatstovauja
jokios rinkos atlygio tyrimo įmonės, tačiau tampriai su jomis
bendradarbiauja, nes žino – geresnė yra ta atlygio sistema,
kurioje remiamasi duomenimis. ES skaidraus atlygio direktyvos
šviesoje tampa aišku, kad remiantis duomenimis geriau pagrįsite
atlygio skirtumus ten, kur jie nulemti kuriama verte, kompetencija,
bet ne lyties ir taip prašalinsite tamsumas.
