Jūsų pageidavimu dalijamės žiniomis apie pirkimų profesionalų atlygio principus ir tendencijas. Jūsų pageidavimu dalijamės žiniomis apie pirkimų profesionalų atlygio principus ir tendencijas.
Pastaraisiais metais užklupęs žaliavų trūkumas, didėjanti jų kaina pirkimų profesionalų vertę išaugino reikšmingai. Įvairių tyrimų duomenimis, pirkimų profesionalų svarba ir poreikis organizacijose išaugo kartais. Tai liudija ir spartesnis pirkimų profesionalų rinkos kainos augimas – 2022 m. pirkimų šeimos rinkos atlygio augimas 13%, tuo tarpu bendras Lietuvos – 11% (Figure Baltic Advisory Lietuvos atlygio tyrimas, 2022).
Pirkimų specialistų atlygis įprastai susideda iš bazinio fiksuoto ir kintamojo, susijusio su pasiektais rezultatais. Mūsų rinkoje dažniausiai kintamoji atlygio dalis pirkimo profesionalams sudaro nedidelę (5-10%) viso atlygio dalį, tačiau savo darbų esme kintamas atlygis pirkimų profesionalams galėtų sudaryti (ir kai kuriose rinkose sudaro) didesnę dalį dėl kuriamos vertės pamatuojamumo.
Visgi susiformavusi nedidelės skatinimo dalies praktika rinkoje nėra nepagrįsta. Pirkimų vadovai, siekdami didesnės premijos yra linkę kelti mažiau ambicingus prekių ir paslaugų kainos taupymo tikslus nei galėtų. Idealiame pasaulyje organizacija žino prekės ar paslaugos pirkimo kaštus ir kainą, tačiau realiame pasaulyje ne visada laukiami sutaupymai verti detalios pardavėjo kainų ir kaštų analizės ir ilgai trunkančių derybų.
Siekiant išvengti pernelyg atsargių tikslų kėlimo, kompanijos kombinuoja „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačia“ planavimo būdus, vidury metų koreguojant tikslus, kai turima daugiau informacijos apie taupymo potencialą.
Pirkimų profesionalų skatinimui sukurta Weitzman‘o schema skatina pačių pirkimo profesionalų tikslų planavimą, išvaduodama vadovybę nuo nepopuliarių papildomų tikslų. Remiantis šia schema periodo pradžioje darbuotojai patys išsikelia siektiną taupymo tikslą. Tuomet periodo pabaigoje:
1. Jei pirkėjas pasiekia išsikeltą taupymo tikslą, jis skatinamas sulygtu procentu (a). 2. Jei tikslą viršija, už pasiektą suderintą taupymo tikslą jis skatinamas procentu (a). Tuo tarpu už viršytą dalį skatinimo dalis taip pat išmokama, tačiau proporcingai mažesnė (b<a).3. Jei tikslų nepasiekia, premija suskaičiuojama iš planuotos atėmus nepasiektų tikslų baudą, kuri yra procentiškai didesnė nei sulygta skatinimo proporcija (c>a).
Taigi, Weitzman‘o schema iš esmės skatina darbuotojus kuo tiksliau įvertinti ir nustatyti pasiekiamus, tačiau realistiškus pirkimų tikslus, nes skatinimo dydis optimalus pasiekus išsikeltą tikslą. Papildoma paskata išsikelti realistiškus, bet visgi ambicingus tikslus – paskatos dydį, kaip procentinę išraišką sieti su sutaupytomis sumomis (ala pardavimų komisiniai – pavyzdžiui 5% nuo sutaupytos sumos).